Kaip ir kiekvieną savaitgalį penktadieni keliu sparnus į karpių žūklę. Atvažiavus standartinis pašėrimas, meškerių užmetimas, stovyklos įrengimas ir kita. Šį kartą draugų ratas susidarę iš manęs, Raimondo, Jurgio ir Vilmanto, neskaitant šuns ir dviejų damų. Dar nesutemus Raimondas jau ant mato paguldo 7,700 kg. karpioką. Džiugu, veiksmas yra. Dar po valandos ir aš išprašau papozuoti 3,100 karpioką. Nuotaikos pas visus pakilios.

Kaip ir visada mūsų rate be kulinarinių veiksmų nebūna. Jurgis ruošia troškinį iš veršienos su daržovėmis. Prikimšę pilvus ilgai nevakarojam ir kiekvienas griūnam i savo lovytes. Ilgai pamiegoti nepavyksta, 4.30 peidžiaris mašinoje nutraukia saldų miegą. Išlekiu prie meškerių, kertu ir kitame gale pajaučiu rimtą priešininką, jau tikrai ne 2-3 kg. Vilmantas atskuba i pagalbą. Jaučiu, kad žuvis užkabino kažkokį kliuvinį vandenyje, darosi neramu, nes žinau, kad kelmų ten begalės ir visi apaugę dreisenom. Po truputi sugebu aš žuvį iškrapštyti iš kliuvinių ir jau paviršiumi karpis artėja link Vilmanto laikomo graibšto. Dar kelios minutės ir jis jau ant mato. Tekštelėjimas rankomis, foto sesija ir pasvertas karpis keliauja atgal i ežerą. Lygiai 10 kilogramų. Rytas puikus. Netrukus ir kava garuoja ant stalo. Pavalgę pusryčius permetam, o atėjęs Raimondas papasakoja, kad apie 06 ryto jis taip pat buvo pakirtęs žuvį, tik ši sugebėjo įlysti į kliuvinius ir nupjauti valą. Na ką padarysi, ežeras ne iš lengvųjų. Kliuvinių begalės. Taip ateina ir pietų metas, pypai tyli. Jau pernai žūklaudami gvildenome galimybę, kaip lauže skaniai iškepti kūgelį. Iš mamos konfiskuoju senovinį špižinį, emalę dengta puodą su dangčiu. Jau atvažiavau pasiruošęs, atsivežiau bulvių skustuką, tarką. Gera valanda laiko ir bulvės nuskustos ir sutarkuotos. Masė keliauja į puodą, pridedu pakepintų svogūnų, supjaustytu kiaulės ausų. Pasirodo pirmą kartą neapskaičiavau kiek reik bulvių ir persistengiau, viskas į puodą netelpa. Reiškiasi bus dar vienas patiekalas, tai bulviniai blynai. Laužas jau iškūrentas, žemė įkaitusi. Iškasu laužo vietoje duobę ir apsukęs puodą keliais sluoksniais folijos užkasu su įkaitusiais pelenais ir žemėmis. Ant viršaus dar užmetu žarijų. Po 2 valandų, su maža baimę, kad kūgelis nepavyks iškasu ir nunešu ant stalo. Nuplėšęs folija nukeliu dangtį - nerealus vaizdelis, kūgelis gražiai apkepęs ir nuostabiai kvepia. Spirgučių padažas su grietine jau paruoštas. Kiekvienam įdedu po gabaliuką ir užpylęs padažo pradedam skanauti. Prie stalo visiška tyla, o tai reiškiasi, kad nėra kada kalbėti, reik valgyti, nes ir pakartoti norėtusi. Bandymas su kūgeliu puikiai pavyko. Kad ir pilvai pilni, bet signalizatoriaus triukšmo norisi, deja jie tyli. Permetimai, kvapų keitimai neduoda rezultatų. Laukiam vakaro, gal temstant kaip ir vakar sulauksim kibimų. Į laužą vakarienei keliauja kiaules kojos. Sėdėdami prie stalo ir ragaudami iškeptas kojytes su gazoliu sulaukiam ir 02 val. Deja kibimų nėra, einam miegučio. Ilgai neteko pamiegoti, apie 04 ryto prikelia Jurgis, pas ji kibimas, atskubu į pagalba, kurios pasirodo nereikia, boiliu susigundė karšis. Neperdidžiausias, bet apie 1,5 kg. Supykęs Jurgis karšį paleidžia ir vėl griūna miegoti. Aš ir ilgai nelaukęs vėl į mašiną pratęsti poilsį. Deje nespėjau normaliai įmigti, kai mašinoje nepertraukiamu pypimu sucypia peidžiaris. Vėl pašoku ir prie meškerių. Ritė perrėkia signalizatorių, valas siaubingu greičiu mažėja būgnelyje. Kertu ir vėl jaučiu, kad priešininkas rimtas. Tik šį kartą, jis nuėjo į gyli, į atvira vandenį kur nėra kliuvinių. Dabar Jurgis skuba man į pagalbą. Gal kokios 5 minutės ir karpis jau graibšte. Džiugu, rankos dreba, adrenalinas plūsta. Pasveriam, lygiai 9 kilogramai. Trumpa foto sesija ir sis gražuolis pamojuoja mums su uodega. Jau šį kartą grįžti miegoti nebeverta, nes išsibudinau pilnai. Užkaičiu vandenį kavai, ateina Vilmantas. Vos tik prisėda ant kėdės ir jo peidžiaris sutrimituoja. Bėgte prie meškerių kurios už kokiu 70 metrų. Aš už fotoaparato ir iš paskos. Ten jau ir Raimondas prisikėlęs su graibštu į pagalba skuba. Vilmantas techniškai praveda karpiuką pro kliuvinius ir į graibštą. Karpiukas nedidelis, pasvėrus tik 3 kilogramai, bet svarbu žmogus „atsidarė“, nors ir su sportbačiais įšoko į vandenį. Pasirodo Raimondas ir naktį nesnaudė, jis į maišą įdėjo net du karpiukus, nedideli, vienas 2,5, kitas 3 kilogramai. Bendra Raimondo ir Vilmanto fotosesija ir mažiai keliauja paūgėti. Kadangi visi jau atsikėlėm, laikas kaip sakoma ir savais pilvais pasirūpinti. Žadėtoji rūgštynių sriuba jau ant viryklės. Netrukus ir pasiekia skrandžius. Belieka pradėti rinktis daiktus ir traukti namolio. Aišku visas rinkamasis sulėtinamas, nes viltis, kad gal dar „išvažiuos“ visada pasitraukia paskutinė. Deja išlaukti nepavyksta ir po truputi išsiskirstom. Savaitgalio rezultatai sakyčiau neblogi. 9 „išvažiavimai, iš kurių 7 karpiai pabuvoję „manekenais“, 1 karšis ir 1 nutrūkus žuvis.